Menininko darbai abstraktūs – tačiau šis abstrakcionizmas leidžia įsiskverbti į kur kas labiau užkoduotas reikšmes. Jis, kaip Stalkeris, veda mus į paslaptingą pasaulį, kalbantį apie žemės ir visatos esybę. <...>

Su Čiurlioniu jį pirmiausia sieja gimininga plastinė abėcėlė – secesionistinių muzikinių ornamentų mirgėjimas ar tvyranti simbolistinės paslapties migla.

Mane labai sužavėjo jo meninės vizijos spektras. Kiekvienas kūrinys, ryškus sodriomis spalvomis ar sudėtingesnis su giliomis mėlynomis ir raudonomis spalvomis, liudija jo, kaip menininko, talentą ir brandą. Jis aiškiai žino, kaip išreikšti savo meninę kalbą įvairiomis temomis ir technikomis. Viena sritis, kuri, mano nuomone, yra ypač unikali ir kurią jis turėtų toliau tyrinėti, yra smėlio naudojimas savo paveiksluose.

Roko tapyba – subtilių, lengvų ir greitų prisilietimų menas. Menininkas noriai eksperimentuoja, tradicines tapybos technikas derindamas su savo specialiai sukurtais dažais – iš Nidos kopų smėlio, uolų ir Etnos (Sicilija) pelenų. Dėl to jo drobės skleidžia naujų potyrių nuotaiką. Tai skvarbus spalvų ritmas, linijų ir faktūrų judėjimas, gimęs iš ryškios reakcijos ir tiesioginio kontakto su aplinka.